Kaip išsirinkti krosnelę?
Išsirinkti tinkamą krosnelę dabar yra tikrai sunku. Krosnelių modelių, dizainų, konvekcinių, kondukcinių, ketinių ir metalinių yra tikrai daug. Galima suskaičiuoti net 1000 skirtingų krosnelių. Tai kaip iššsirinkti?
1. Kam jums reikalinga krosnelė : šildymui, dėl grožio ar apsidraudimui nuo karo, maro ar elektros dingimo?
Plieninės krosnelės būna įvairesnių formų, nes metalą lengviau apdirbti. Todėl jei jums krosnelė reikalinga tik dėl grožio, užkursite 2-3 kartus per metus, tikrai galite rinktis plieninę krosnelę. Metalinei krosnelei gamintojai duoda tik 2 metų maksimalias garantijas ir visada garantijoje yra numatyta : Nedėti daugiau kaip 2 kg malkų. Tiek malkų dar yra saugu plieninei krosnelei, tačiau pridėjus daugiau ir smarkiau pakūrenus, dėl metalo plėtimosi gali deformuotis krosnelės geometrija, sunkiai užsidaryti durelės ar kažkas panašaus. Metalinės krosnelės yra skirtos pažaidimui, kartais pasižiūrėti į degančią ugnį.
Visos ketinės krosnelės yra skirtos šildymui. Čia jau tikrai nebėra svarbu, kokią ketinę krosnelę rinktis : kinietišką, prancūzišką ar norvegišką. Visos tarnaus ilgai. Žinoma jums kyla natūralus klausimas, kodėl prancūziškų INVICTA krosnelių atstovas nepeikia kinietiškų krosnelių, nors jomis ir neprekiauja? Atsakymas yra labai paprastas, kartais žmogus kaime turi tik 500 Lt ir jam sugriuvo pečius. Reikia šilumos, ką daryti? Teks statyti kinietišką krosnelę.
Tokiu atveju patartume pirkti krosnelę maždaug tokio tipo kaip paveiksliuke. Tokias krosneles mes vadiname “paršiukais” . Jos yra populiarios pačioje Kinijoje ir kokybė yra santykinai gera. Kai žmonės truputi praturtėja po kelių metų, užsinori gyventi gražiau, keičia šias krosneles į kokias nors gražesnes. Tačiau tikrai negalime pasakyti nieko blogo apie jas. Kitos brangesnės kinietiškos krosnelės, kurios bando mėgdžioti europietiškas krosneles jau turi esminių trūkumų. Jose visada yra kažkas nenumatyto, kas pasistebi pradedant montuoti ar naudoti.
Kuo skiriasi ketinės prancūziškos krosnelės nuo norvegiškų? Principe jos nesiskiria niekuo, išskyrus kainą, dydžius ir dizainą. Prancūziškos krosnelės tradiciškai yra didesnės, galingesnės ir pigesnės. Kodėl? Europoje namus stato didesnius ir erdvesnius ir naudoja 1-ną didelę krosnelę namo pirmame aukšte, kad apšildyti tiek pirmą tiek ir antrą aukštą per atviras laiptines.
Norvegijoje namai yra mažesni, daug uždarų kambariukų, į kiekvieną kambarį statoma po mažą krosnelę. Čia ir yra pagrindinis skirtumas, kodėl Norvegijoje pagrinde gaminamos mažos ir silpnesnės krosnelės. Jei lyginti skandinaviškų krosnelių kainas su europietiškomis, tai skandinaviškos krosnelės visada bus 2 kartus brangesnės už analogiško dydžio europietišką krosnelę, t.y. lygiai tiek kiek skiriasi darbininkų algos Skandinavijoje ir Europoje.
Europietiškų ketinių krosnelių standartinė garantija yra 5 metai. Garantijose nenurodoma kiek malkų dėti, tik kad nevirstų ant stiklo.
2.Konvekcinė plieninė krosnelė ar tradicinė ketinė?
Terminas “konvekcinė krosnelė” atsirado prieš kelis metus didėjant plieninių krosnelių gamybai ir norint atrasti privalumų prieš ketines rinkodaros sumetimais. Plieninių krosnelių gamybos procese pirmiausia suvirinama degimo kamera, kurioje deginamos malkos. Degimo kameroje yra didelė temperatūra, krosnelės kamera plečiasi – traukiasi nuo temperatūros ir atsiranda deformacijos. Kad deformacijų nesimatytų kartais privirinami vamzdžiais arba krosnelės išorė aptraukiama dažyta skarda ir paliekamas oro tarpas iki degimo kameros. Rinkodaros specialistų buvo sugalvotas skambus terminas ” konvekcinė krosnelė” – visi pamiršo pirminę priežastį tokių krosnelių atsiradimui. Kai kurie pardavėjai mini, kad konvekcinė krosnelė apsaugos nuo nudegimų. Tai yra melas. Visų krosnelių šonai įkaista ir visoms krosnelėms galioja priešgaisrinės taisyklės 60 cm iki degių daiktų. O krosnelės temperatūra priklauso tik nuo sudeginto malkų kiekio per laiko vienetą. Energijos tvermės dėsnis galioja ir krosnelėms. Sudegintų malkų energija privalo kažkur dėtis: arba per šonus ir stiklą į patalpas, arba per kaminą. Paveiksliuke matote kaip KOVEKCIJA (šilto šalto oro maišymasis) šildo patalpas, nepriklausomai kokio tipo krosnelė yra naudojama.
3. Krosnelė pasyviam namui su oro padavimu iš lauko ar standartinė.
Jei turite ventiliacijos šachtas tualete ar vonioje – oro padavimas iš lauko yra nereikalingas. Kiek krosnelė patrauks oro ir išmes per kaminą dūmais, tiek naujo šviežio oro pritekės per ventiliacijos angas. Deganti krosnelė skatiną namų ventiliaciją.
Jei siekiate pasyvaus namo koncepcijos, tada privalote žinoti principus, kuriais naudojasi krosnelių gamintojai:
– Mažinama krosnelių galia iki 6-8 kw., nes pasyvus namas privalo mažai sunaudoti energijos.
– Didinama krosnelių masė iki 190-250 kg, kad šiluma būtų akumuliuojama ir lėtai spinduliuojama.
Mažas galingumas, trumpos malkos ir didelė masė leidžia krosnelėms akumuliuoti šilumą ir lėtai ją spinduliuoti. Metalinės LENGVOS krosnelės pasyviems namas netinka, nes negali akumuliuoti šilumos.
4.Koklinės krosnelės ar ketinės?
Koklinės krosnelės yra gražu, didelė koklių masė akumuliuoja šilumą, vėliau lėtai spinduliuoja. Tačiau koklinių krosnelių kaina yra didelė, o ir visos ketinės krosnelės dabar sugeba rusenti iki 10 valandų.
5. Granulinė krosnelė ar ketinė?
Granulinės krosnelės atsirado Italijoje. Malkos Italijoje labai brangios, nes miškai auga kalnuose, atvežimas iš Europos yra brangus, o šildymo sezonas yra trumpas. Žinoma, granulių populiarumu Italijoje pasinaudojo ir Lietuva. Atsirado ir daug granulių gamintojų Lietuvoje, pradėjo populiarėti ir granulinės krosnelės. Vienas iš tokių krosnelių pliusų yra patogumas ir ypač ofisuose, kur nėra kam kūrenti. Minusai: kartais stringanti programinė įranga, priklausomybė nuo elektros tiekimo, degiklių valymas kas savaitę ar kasdien priklausomai nuo granulių kokybės, granulių kaina – malkos visada pigiau.
6. Kaip apšildyti namą su krosnele?
Dažnai žmonės renkasi židinius ir ortakius, norėdami apšildyti namą. Statomos karšto oro turbinos, kurios paprastai veikia tik 2 metus, vėliau apsineša dulkėmis ir sugenda. Lygiai tokiu pat principu galima apšildyti ir namą, naudojant sieninius kanalinius ventiliatorius, kurių kainos svyruoja nuo 10 EUR iki 70 EUR priklausomai nuo triukšmo lygio. O ir tokie ventiliatoriai reikalingi tik kai, negalima praverti durų į kitą kambarį. Dažniausiai gali užtekti paprasto vasarinio ventiliatoriaus “vėjelio”, kad sumaišyti orą patalpose. Esmė tokio šildymo yra didelė ir galinga krosnelė namo pirmame aukšte.
