Krosnelės, židiniai, klausimai – atsakymai
Dabar Lietuvoje yra daug paplitusių įvairių gandų apie krosneles ir židinius. Šiame skyrelyje pabandysime profesionaliai atsakyti į dažnai iškylančius klausimus.
1. Kas geriau šildo : židinys ar krosnelė ?
Jokio skirtumo nėra. Visatoje galioja energijos tvermės dėsnis. Energija neatsiranda iš niekur ir niekur nedingsta, keičiasi tik jos forma. Todėl sukurenus analogišką kiekį indentiškų malkų gausime vienodą energijos (šilumos) kiekį ir krosnelėje ir židinyje. Jei krosnelės ir židinio naudingumo koeficientas yra 80 procentų, tai ir šilumos kiekis patekęs į patalpas bus vienodas. O 20 procentų energijos išlėks į lauką per kaminą su dūmais.
2. Kada efektyviau krosnelė, kada geriau židinys patalpose?
Krosnelės efektyvesnės naujuose namuose, kur yra didelės erdvės. Teoriškai židinys turėtų šildyti vienodai kaip ir krosnelė, bet praktiškai krosnelė šildo patalpą geriau, nes jos aušinimas oru yra geresnis. Židiniai buna apmuryti, karkasas padarytas iš vatos arba vermikulitinių plokščių ir todėl karščio kameroje yra didesnė temperatūra, nei aplink krosnelę. To pasekoje išeina karštesni dūmai per kaminą į lauką ir prarandama apie 2-3 proc energijos.
Tačiau židinys yra efektyvesnis, kai reikia apšildyti daug mažų patalpų ortakiais ir naudojamos turbinos.
3. Ar šildymas ortakiais naudojant ventiliatorius – turbinas yra sveika?
Atsakymas NE. Ventiliatoriai priverstinai pučia orą iš karščio kameros į tolimus kambarius (patalpas). Kambariuose po lovom , stalais ir t.t. visada rasime dulkių. O bet kokie ventiliatoriai padidina patalpų dulkėtumą pakeldami nusėdusias dulkes. Jeigu jūsų šeimoje kas nors yra linkes į alergiją, patariame atsisakyti ventiliatorių karšto oro padavimui arba pasikonsultuoti su gydytojais.
4. Ar sveika vermikulitinės plokštės?
Tikrai negalime teigti kad vermikulitinės plokštės yra ekologiškos arba sveikos. Vermikulitas yra natūralus mineralas, kuris išsiplečia nuo karščio. Plėtimosi procesas yra vadinamas eksfoliacija ir išplečiamas specialiai sukurtose komercinėse krosnyse. Didelės komercinės vermikulito kasyklose šiuo metu yra Rusijoje, Pietų Afrikoje, Kinijoje ir Brazilijoje.
Pietų Afrika užima 40 procentų pasaulinės vermikulito išgavimo ir perdirbimo į produktus rinkos, nuo jų nedaug atsilieka Kinija. Visos Lietuvoje parduodamos vermikulito plokštės židiniams yra atkeliavusios iš šių rinkų, nors jų komerciniai pavadinimai ir yra skirtingi. Jei mes pasitikime šių šalių išduotais sertifikatais, kad vermikulito plokštėse nėra asbesto, tada viskas gerai. Bet pagrindinė vermikulito kasyklų problema yra užterštumas asbestu. Asbesto ir vermikulito cheminės formulės yra labai panašios, asbestas ir vermikulitas dažnai randamas kartu arba šalia vienas kito. Todėl kasyklos yra dažnai tikrinamos ar neatsirado asbesto priemaišų vermikulite. Tikėkimės, kad asbesto priemaišų tikrai nėra, Pietų Afrika ir Kinija išrašė sertifikatus teisingai, o Lenkijos importuotojai ir elgiasi sąžiningai. Daugiau apie vermikulitą galite pasiskaityti WIKI enciklopėdijoje anglų kalba.
5. Vermikulitinės plokštės ar vata geriau židiniui?
Principe nėra jokio skirtumo. Europa proteguoja akmens vatos gamintojus, Kinija ir Pietų Afrika – vermikulito gamintojus, JAV ir Rusija – asbesto gamintojus. (Rusijoje ir JAV asbesto plokštės nėra uždraustos). Kokia šalis kokių mineralų turtinga, tokios medžiagos naudojimą ir proteguoja. Akmens vata yra grynai europietiškas produktas, vermikulitas – Kinijos arba Pietų Afrikos produktas. Ženkliai skiriasi tik šių produktų kaina.
6. Pigus židinys ar brangi krosnelė?
Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku. Europoje populiariausios yra krosnelės , o Lenkijoje ir Rusijoje populiaresni yra židiniai. Lietuvoje mada persivertė ir krosnelės pasidarė populiaresnės už židinius. Priežastis yra labai paprasta. Pinigai ir dar kartą pinigai. Norint didžiuotis savo židinių, jis turi būti brangus ir kainuoti apie 7’000 – 10’000 Eur. Turi matytis, kad įdėta daug darbo, brangios medžiagos, brangūs marmurai ir t.t. Taip parodoma, kad žmogus yra turtingas. Kuklus židinys už 1’800 Eur su kuklia apdaila rodo neturtą ir skonio nebuvimą, bandymą mėgžioti turtingus žmones. Krosnelė už 1800 Eur jau tikrai bus prabangi. Kita vertus Rusijoje yra populiaru demonstruoti turtą ir auksinėmis krosnelėmis. Auksinė krosnelė kainuoja apie 2’000’000 EUR.
7. Kokios krosnelės yra geriausios?
Lietuvoje sklando įvairių gandų, kad geresnės tos ar tos krosnelės, arba brangesnės krosnelės yra geresnės ir t.t. Deje teks nuvilti. Visos krosnelės : kiniškos, lenkiškos, prancūziškos ar norvegiškos yra geros ir vienodos: nei geresnės, nei blogesnės. Skiriasi tik krosnelių kainos, kilmės šalys, pagaminimo mežiaga (plieninės krosnelės ar ketaus krosnelės), dizainas, dydis ir galingumas.
Kiniškos krosnelės yra pigios nuo 200 Eur, nes darbo kaina Kinijoje yra maža. Tačiau namuose kiniška krosnelė – tai tas pats kas mergina pasipuošusi kiniška suknele…
Lenkiškos krosnelės yra brangesnės už kiniškas, populiarios Marijampolėje ir Alytuje. Tačiau mada šiuose miestuose keičiasi. Visi žmonės turi viską lenkišką. Pradeda žmonės norėti įvairumo ko nors ne lenkiško. Lenkiškų kainos nuo 300 Eur.
Prancūziškos krosnelės yra brangesnės už lenkiškas. Pasirinkimas formų , europietiškų dizainų, galingumų yra labai platus. Prancūzų dizaineriai yra garsūs pasaulyje – todėl ir krosnelės yra išskirtinių formų. Kiekvienais metais į gamybą paleidžią 3-5 naujus modelius. Prancūziškų krosnelių kainos nuo 400 EUR
Norvegiškos krosnelės yra brangiausios dėl elementarios priežasties – Norvegijoje darbininkas uždirba 3’000 -4’000 Eur. Daugiausiai Europoje. Todėl krosnelės jų ir yra brangiausios. Norvegiškų krosnelių dizainas yra amžina klasika . Tie patys modeliai gaminami 30 metų ir daugiau. Noregiškų krosnelių kainos nuo 600 Eur.
8. Naudota skandinaviška (norvegiška) krosnelė ar nauja krosnelė?
Naudotas (mažai naudotas) norvegiškas jotul F3 krosneles galima nusipirkti mašinų turguose už 300 EUR. Mūsų tautiečiai dirbantys Norvegijoje išmestas tokias krosneles susirenka už dyką ir priveža į turgus. Tačiau prieš perkant tokias krosneles reikia prisiminti kelis elementarius dalykus. 1. Niekas gerų daiktų neišmeta Norvegijoje. 2. Norvegija yra šiaurės šalis, žiemą ten buna iki -40 laipsnių šalčio, pastatai apšildyti prastai ir krosneles jie naudoja nesaugodami, todėl po 2 metų (lietuviškai mažai naudota) sudegina ir keičia krosneles vėl į naujas. Miestuose yra net specialus įstatymas, kad krosnelės privalo būti keičiamos kas 2 metus nori nenori, kitaip nebegalioja arba žymiai brangsta draudimas. Priežastis yra ta, kad krosnelė jau nebesaugi, o namai pagrinde yra mediniai – tai yra priešgaisrinis reikalavimas. 3. Nepamirškite, kad nusipirke naudotą jotul F3 krosnelę už 300 EUR už kelių mėnesių dar pirksite jai ir atsargines vidines detales. Tas papildomas malonumas kainuos dar apie 200 Eur. Logiškas klausimas : ar ne geriau nusipirkti naują krosnelę už 500 EUR akcijų metu?
