Krosnelė įkaito iki raudonumo
Smetoninės Lietuvos laikais kalviai naudodavo sausą ąžuolą ir dumples pasiekti aukštai temperatūrai, kad galėtų nukalti pasagas. Deja, nesaugiai kūrenant ąžuolu galima ir krosneles įkaitinti iki raudonumo ir pradėti kalti pasagas iš jų.
Žemiau yra pamokos kalviams, bet tinka ir nustatyti krosnelės perkaitimo temperatūrą pagal krosnelės spalvą. Atvėsęs perkaitintas ketus paraudonuoja.
Pamoka Kalviams
Metalo kaitinimas – svarbi ir atsakinga kalvio atliekama operacija, nuo kurios priklauso kalvystės gaminio kokybė.
Kaitinant metalas plastiškėja ir darosi lengviau apdirbamas kalimu, lengviau deformuojasi. Kalti galima tik įkaitinus metalą iki tam tikros temperatūros. Kiekvienos rūšies metalui yra numatyti temperatūros intervalai, tarp kurių jei geriausiai deformuojasi. Kalant reikiamai įkaitintą metalą, užtikrinama gera kalvystės gaminio kokybė ir palengvinamas bei paspartinamas darbas. Kaitinant ruošinį, keičiasi jo matmenys ir viršutinio sluoksnio sudėtis bei savybės. Kaitinant, metalo viduje vyksta struktūriniai pakitimai.
Įgudęs kalvis įkaitinimo temperatūrą gali nustatyti „iš akies“, be jokių prietaisų, pagal įkaitusio metalo spalvą
Kalviai turi ruošinį saugoti nuo perkaitinimo. Perkaitinus metalą mažėja jo plastiškumas ir mechaninės savybės. Perkaitimą nesunku pastebėti: kai metalas kaista per daug, iš pradžių virš žaizdro atsiranda mažos kibirkštėlės, o vėliau pasipila didelės kibirkštys. Iš pažiūros – tai gražus vaizdas, bet, deja, jis rodo broką. Darbo pradžioje tai dar galima pataisyti, tačiau kai taip atsitinka baigiant gaminį, belieka gailėti kalvio įdėto triūso ir sugaišto laiko.
